- timpa
- 2 tìmpa (l. tymfa, tynfa) sf. (1) [K], Rtr, Š, FrnW, NdŽ, KŽ, Vkš, Rdd, Šk, Žvr, Kt, Ldvn, Šn, Klov; G116, RtŽ, L, LVIV191, LTEI456 30 lenkiškų grašių arba 18 kapeikų vertės moneta, pradėta kaldinti 1663 m.: Šešios tìmpos yra alga mergos J. Vyskupas 13000 timpų pelno gavo M.Valanč. Didžiaturčiai juoba moka laiku viską sumesti, laiku ir patikrinti, idant nei timputė, nei ortutė be žinios neišslystų Vaižg. [Žydas,] palikęs savo kumelaitę už tris timpas, nuėjo su kromeliu pas gaspadorių BsPIII229(Brt). Nors jaunikis be timpos, bet prie merginų limpa BsO37. Ateina mergytė vaduoti, atsineša ranko[je] timpẽlę JD886. Kad padėsit šimtą timpų, leisim leisim seselę mes jumis JV501. Išsigėriau už visą timpą Br. Už peiluką daviau timpą Šn. Šešių tìmpų duota [kepuriutė] i višta kuoduota (d.) Alvt. ^ Verčiau šimtą giminių, nė šimtą tìmpų Klvr. Tai „nutukęs“ – varna tìmpą neduotų Dkš. Penkios tìmpos, trys berlinkos, šeši grašiai, du dvylekiai? (klausiama, kiek pinigų) Jrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.